Štai pagaliau ir pasiekėme vietą, kurioje supažindinsiu jus su plantacijos atgaivinimo arba kitaip – reabilitacijos, plonybėmis.
Apleista arbatos plantacija
Pavyzdys: jūsų močiutė Genovaitė prisiskaito Jacko Kerouacko ir vieną gražią dieną išdumia su tatuiruotu baikeriu plaukuota krūtine trankytis po pasaulį, palikusį kaime likimo valiai savo išpuoselėtą šiltnamį. Po 30 metų sugrįžusi ji pamato iš šiltnamio lendant ne raudonskruosčių pomidorų krūmų žaliąsias kasas, o greičiau orangutanus ir lemūrus. Pozityvioji reikalo pusė: orangutano ir lemūro kailiukai sveikai žvilgėtų saulėje, kadangi per tiek laiko šiltnamio žemėje būtų išnykusi visa chemija, kurią močiutė ten kada nors barstė, purškė ar kitais būdais kišo į žemę. Faktas: Gruzijos arbatos pramonei prieš beveik 30 metų pasukus Atlantidos keliu, prižiūrėtos ir produktyvios plantacijos metai po metų pradėjo vis labiau panešėti į džiungles: savo prarastas pozicijas čia atsikovojo įvairaus plauko augalija, palaipsniui užgožusi arbatos krūmus. Kadangi tokia augalija dažniausiai nėra visžalė ir žiemos metu nuvysta bei sudžiūva, plantacija pavirsta į vientisą arbatos, piktžolių ir sudžiūvusio šieno dredą, užsiliepsnojantį esant mažiausiai galimybei. O tokių galimybių, žinant kalnuotų vietovių tvirtą draugystę su žaibais ir vietinių žmonių pomėgį deginti žolę, pasitaiko neretai.
Gaisrui nuniokojus teritoriją, kenkėjai atauga labai greitai ir galutinai užgožia arbatos likučius, kuriems nuo nulio pradėti augimą trukdo susiformavęs piktžolių ir kasmet didėjantis jų džiuvenų kupolas. Štai taip arbatos plantacijos tampa iš pažiūros niekuo neišsiskiriančiais kimsynais, kur savo noru bristų nebent girtas dramblys, o faktas apie tai, kad čia kažkada buvo arbatos plantacija, metams bėgant liekas gyvas tik voratinkliais nubrizgusiuose senolių atminties užkaboriuose.
Iš pirmo žvilgsnio tai - tik kimsynas. Tačiau bedantis senolis dar mena čia buvus arbatos plantaciją.
Tarkime, kad jūs stebuklingai suradote tokį kimsyną ir taikydami girto dramblio metodą įsitikinote po juo slypint arbatos krūmų daigus. Kas toliau? Žinoma, pradžioje jūs leidžiate sugyti savo galūnėms, kurios po klaidžiojimo kimsynais atrodo taip, lyg būtumėte savaitę praleidęs užsiūtas maiše su penkiais pasiutusiais katinais. Taip pat jūs, neabejotinai, išsirankiojate iš savo kūno daugybinius pašinus, atstatote pusiausvyrą garderobe (vidutiniškai tai jums kainuos dvejas kelnes ir tiek pat porų batų).
Jei būsite nepaprastai atsargūs, tikriausiai jūsų rankos taip neatrodys jau po pirmos pasivaikščiojimo po apleistą plantaciją dienos.
Tada leidžiate visą save įsiurbti biurokratijos mėsmalei. Sukantis jos sraigtams išgyvenate daugybinį troškimą geriau į kūną susivaryti papildomas kelias dešimtis pašinų, nei atverti dar vieno valdininko kabineto duris. Tų durų daug, visos jos labai skirtingos ir dvelkiančios autentiška specifika. Už jų slepiasi skirtingo susireikšminimo ir subiurokratėjimo veidai. Tai – klaidus labirintas, kurį jums teks sėkmingai praeiti.
Žinoma, pats prašmatniausias būdas išvalyti arbatą nuo ją apraizgiusios bjaurasties būtų gražiai, nepažeidžiant pačio krūmo, išrauti, nupjauti ar nukirpti tai, kas nėra arbata ir gražiai sukrovus į sunkvežimius išvežti kur nors iš matymo zonos. Bet taip lengva viskas būna tik animaciniuose filmuose. Realybė yra tokia: norint mano aukščiau minėtu būdu išvalyti analogišką mūsiškei - 17 ha plantaciją, procesas užsitęstų ilgiau už BAM‘o geležinkelio linijos statybas ir pareikalautų investicijų, kurias sau galėtų leisti nebent milijardierius – filantropas.
Girto dramblio metodo taikymas praktikoje.
Todėl arbatos plantacijai reabilituoti dažniausiai pasirenkamas paprastesnis ir ne toks romantiškas būdas: atvažiuoja tikriausiai dar pirmąjį ledynmetį matęs traktorius, po kuriuo atsigulę pro skyles dugne galėtumėte matyti žvitrų kabinoje įsitaisiusio traktoristo veidą, papuoštą bohemiškai smilkstančia dvokia cigarete. O jeigu kokiu nors stebuklu galėtumėte susidvejinti laike ir erdvėje, ir tuo pat metu įsitaisytumėte kabinoje vairuotojui ant kelių, nuleidęs akis žemyn, tikriausiai pamatytumėte po traktoriumi gulintį save, žvelgiantį sutrikusiu, klausiamu žvilgsniu.
Traktorius permatomu dugnu
Prie traktoriaus, neišvengiamai, sumanios mechaniko rankos bus primontavusios pjovimo agregatą, pirmojo ledynmečio nepamenantį, idant ledynmečiui slenkant agregatas jau buvo per senas, kad bent kažką iš tų laikų atsimintų.
Šta taip, traktorius važiuoja, agregatas baisiausiai džergždamas sukasi ir mala į žalią silosinę masę viską, kas pasitaiko jo kelyje (piktžoles, smulkius medelius, krūmokšnius, deja, bet ir arbatos krūmus), išspjaudamas tik visokius medienos ir dar velniai žino ko gniutulus. Procesą atidžia, iš po rūsčiai nuleisto vešlaus antakio blizgančia akimi, prižiūri brigadininkas. Jis stovi traktoristo regėjimo zonoje ir valdingais įdiržusių rankų mostais diriguoja kuria kryptimi važiuoti, o kur važiuot nereikia. Viskas palydima indėnų karo šūkius primenančiais rėksminiais garso signalais, net neabejoju, pabarstytais kruopščiai atrinktais ir dailiausiai nupoliruotais elitinio gruziniško keiksmininko perlais. Diriguoti ir važiuoti abiems už tai atsakingiems asmenims sekasi ne visada taip sklandžiai, kaip mums su jumis norėtųsi, tačiau apie tai – vėliau.
Tobula sintezė: brigadininko ir traktoriaus tandemas
Dieną padirbęs, traktorius paprastai dvi dienas laukia kol bus sutaisyta kokia nors sulūžusi detalė. O detalei grįžus į savo vietą dar dieną – kitą pastovi, kol bus tvarkomas pjovimo agregatas. Kokios dangaus jėgos neleidžia patikrinti agregato tuo metu, kai traktorius jau turi nedarbingumo lapelį ir esant reikalui sutvarkyti abu dalykus tuo pačiu metu? Mielieji, aš dar Gruzijoje ne taip seniai, kad žinočiau atsakymus į tokio kompleksiškumo klausimus.
Galiausiai, kaip ir buvo sutarta su reabilitacijos bendrove, tris savaites turėję trukti pjovimo darbai bus atlikti per beveik du mėnesius. Tai Gruzijoje – tik norminis nuokrypis nuo termino ir dėl to kažkaip ypatingai jaudintis ar nervintis nereikėtų. Ateityje pamatysime, kad bus dar dėl ko pasinervinti tad reikėtų patausoti save.
Po minėtų dviejų mėnesių traktorius su agregatu surėmę pečius iššlubčioja į sveikatingumo kliniką kalnų kurorte, o jūsų plantacija atrodo beveik kaip po braziliškos depiliacijos. Ir štai į sceną šlovingai žengia žmogiškoji darbo jėga - brigadininko aplinkiniuose kaimuose suburtas darnus ir spalvingas kolektyvas. Darbštuoliai pjūklais, kirviais ir dar velniai žino kuo šalina didesnius medžius ir krūmus, kurių nepajėgė įveikti agregato peiliai. Šiame etape reikalai taip pat vyksta sklandžiai: visa mediena, kurią buvo sutarta surinkti ir išvežti, mistiškai išsiskirsto ir nugula plantacijos pakraščiuose esančiuose miškingesnėse vietovėse. Kūrenimui tinkama žaliava plantacijos kampuose nenugula.
Plantacija prieš depiliaciją...
... ir po jos
Kai visa malkinė mediena iškeliauja į darbininkų pašiūres, o visa kas liko – sėkmingai ar nelabai, išslapstyta pakraščiukuose, ateina laikas paskutiniam etapui. Tai – žemės supurenimas kultivatoriais tarp arbatos krūmų likučių (po pjovimo pasilieka tik 10-20 cm pliki stimburiai) ir patręšimas organinėmis trąšomis. Pirmiausia būsimoje vagoje išberiamos trąšos, po to kultivatorius, purendamas žemę, po ja pakiša ir trąšas. Tikriausiai jau ir patys atspėjote - darbas atliekamas kruopščiomis ir rūpestingomis mano jau minėtų vietinių rankomis. Todėl kultivatoriai pernelyg neperspaudžiami, nes juk padargai irgi turi jausmus, o ir pavargstama mažiau kai kultivatorius tiesiog rieda žemės paviršiumi, pernelyg jos nesuveldamas. Kai kur supurentos vagos tokios tiesios jog pažvelgus kyla įtarimas, kad procese kutivatorius nukirto darbininkui koją, o pastarasis neprarasdamas dėl tokios smulkmenos gero ūpo, dezinfekcijos sumetimais išgėrė butelį čiačios ir pabaigė darbą šokčiodamas ant jam vis dar likusios galūnės.
Su vienakojo precizika kultivatoriumi atliktos vagos
Viskas, ponai ir ponios. Jūsų plantacijos reabilitacija baigta, laikas tapti savarankiškais ir perimti rūpinimąsi arbata į savo entuziazmu trykštančias rankas!
Jau greitai paskutinėje šios trilogijos dalyje skaitykite apie Prakeiktąją Blogio Trejybę ir būdus kaip su ja galima kovoti.