Tam, kad galėtume sklandžiai judėti toliau šios istorijos puslapiais, skaitytojui yra labai svarbu suvokti su kuo mes susidūrėme bandydami kasdien palaikyti darbinę dvasią plantacijoje. Jau esu rašęs apie priežastis, neleidusias gauti tokių darbuotojų, kokių norėtųsi kiekvienam darbdaviui, o šiandien leiskite jums papasakoti apie nerašytus darbo nuostatus, kurie it klastinga tropinė murena kiurkso daugumos kaimo kartvelų (na gerai, miesto kartvelai taip pat ne be nuodėmės) tarpuausyje, tik ir laukdami progos šokti iš savo slėptuvės ir suleisti lenktus dantis į minkštus ir sultingus, kaip švelnus jautienos steikas, patiklaus darbdavio audinius.
Nuostatai šie rytmečio saule pradėjo tekėti mano akyse dar praėjusį rudenį, stebint reabilitacijos darbus. Menu, kaip pradžioje tik šios saulės kraštelis šen bei ten kyštelėdavo iš už galingųjų kalnų, spinduliais paglostydamas veidą. Aure, dienoms ir mėnesiams ristele sukant maratoną stadiono elipse, spinduliai šie darėsi gausesni ir ryškesni, vis labiau stulbo ir seno jų švitinamas mano kadaise naivus ir patiklus veidas.
Kol galiausiai, žilų plaukų potėpiams išmarginus pavargusius smilkinius, manau, man pavyko išnarplioti šių nekvalifikuoto darbo damų ir džentelmenų DNR kodo dalį, susijusią su požiūriu į darbą.
Taigi, geras darbuotojas kokybiškai ir beatodairiškai privalo būti įvaldęs žemiau įvardintas technikas, suvokti taisykles ir naudoti jas visas ar dalį jų, kasdienėje veikloje:
1. Efektyviai kontroliuoti darbo kokybės ir atlygio balansą, t.y. jei susidaro palanki terpė atlikti darbą nekokybiškai, gaunant tokį patį atlygį kaip už kokybišką darbą – darbuotojas turi teisę dirbti nekokybiškai tol, kol viršininkas* jį aprėkia.
1.1viršininkui baigus rėkti, darbuotojas įsipareigoja duoti atkirtį. Rekomenduojama žaisti va bank: „man atiteko sunkiausias darbas!“, „man trūksta darbo priemonių!“ ir pan.;
1.2 viršininkui nenusileidus, darbo kokybės ir atlygio balansą darbuotojas privalo tiesiogiai proporcingai viršininko rėkimo intensyvumui, perkelti į kokybės pusę.
1.3 viršininkui nustojus darbuotoją stebėti, šis privalo darbo kokybę palengva mažinti, kol vėl bus pasiekta komfortabili jos ir atlygio pusiausvyra.
2. Darbo metu darbuotojas turi teisę ilsėtis. Darbo / poilsio sintezė tuo geresnė, kuo didesnę dalį joje sudaro poilsio dedamoji. Darbuotojas turi teisę sumaniai pagal aplinkybes rinktis iš šių poilsio rūšių:
2.1aktyvus poilsis mojuojant įrankiu ir imituojant darbą. Šia poilsio forma atsakingas darbuotojas neturėtų piktnaudžiauti. Geram ir šiuolaikiškam darbuotojui nesvetimos ekologijos problemos, o mojuojant įrankiu kūnas pradeda išskirti daugiau šilumos, kuri didina globalinio atšilimo efektą.
2.2pasyvus poilsis aktyviai dalyvaujant bendruose reikaluose. T.y. jeigu kolegai sugedo įrankis, kažkas diskutuoja su viršininku ar apskritai kažkas kažkur vyksta – darbuotojas privalo nedelsiant prisistatyti ir dalyvauti įvykiuose, teikti savo pasiūlymus ar įžvalgas ir tuo pačiu pasyviai ilsėtis pasirėmęs į įrankį, medį ar kitą stabilų objektą. Sėdėjimas ir tupėjimas Šimpanzės pozoje – privalumas. Kadangi ši poilsio forma apima tiek aktyvaus, tiek ir pasyvaus poilsio savybes, jo naudojimas yra labiau propaguotinas už auksčiau minėtą, nors ir reikalauja iš darbuotojo pastangų.
2.3 pasyvus poilsis rūkant. Viršininko siluetui ištirpus regos lauko migloje, darbuotojas asmeniškai atsako už patogios vietos pasirinkimą pavėsyje, kur atgulęs ant žemės ar patogiai įsitaisęs Šimpanzės pozoje jis:
2.3.1 turi teisę mėgautis skalsiuoju tabako dūmu, savo aromatinėmis savybėmis ne tiek jau smarkiai ir atsiliekančių nuo skrudinamų išmatų (neklauskit, iš kur žinau - aut.past.). Rinkdamasis šiuos tabako gaminius, darbuotojas yra asmeniškai atsakingas už vėjo krypties bei greičio įvertinimą ir viršininko grįžimo į regos lauką rizikos pasvėrimą.
2.3.2 turi teisę mėgautis svaigiąja kanapių suktine (taip, taip, įstatymiškai turi teisę mėgautis, šiukštu ne auginti ar platinti – aut.past.). Tokie darbuotojo veiksmai demonstruoja jo apdairumą (suktinės kvapas nė iš tolo neprilygsta skalsiąjam tabakui savo aromato savybėmis ir intensyvumu, todėl mažiau traukia viršininką – aut. past.) vertinant rizikas, novatoriškumą (tabakas – juk tokia 15a. atgyvena! - aut. past.), troškulį kūrybai (apie suktinės ir kūrybinio polėkio glaudų ryšį kiekvienas gali pasiskaityti internete arba paprašyti papasakoti kūrybininko draugo –aut. past.).
2.3.3 nepriekaištinga darbo kultūra reikalauja ilsėtis rūkant TIK kolektyviai, todėl darbo kultūros kanonus atitinkantis darbuotojas, pamatęs kolegą traukiant dūmą, nedelsdamas prisistato į vietą ir pradeda ilsėtis kartu. Pasyviai ilsėdamasis rūkant, darbuotojas tyloje mąsliu žvilgsniu glosto laužtą, kaip metinis pardavimų grafikas, Kaukazo kalnų horizontą.
2.3.4 jei nerūko, darbuotojas besąlygiškai įsipareigoja, pastebėjęs vykstant pasyvaus poilsio rūkant procesą, dalvauti jame svečio teisėmis, t.y. glosto žvilgsniu kalnų masyvo kontūrus be cigaretės ar suktinės rankoje.
2.4 aktyvus poilsis rūkant vienija visas pasyviojo poilsio rūkant savybes, kalnų glostymą žvilgsniu pakeičiant diskusija su kolegomis. Aktyviam rūkymui priskiriamas ir užsirūkymas 2.2 punkte išdėstytomis sąlygomis. Aktyvus rūkymas taip pat būna TIK kolektyvinis.
Radarai užpelengavo viršininką. Aktyvaus poilsio propaguotojai iš patogaus pavėsio strimgalviais dumia į veiklos zoną
2.5 aktyvus rekreacinis poilsis. Būna dviejų tipų: (1) rekreacija gaivinantis ir (2) rekreacija maitinantis. Remiantis britų mokslininkų pateiktomis išvadomis, pirmojo tipo rekreacija gali būti atliekama nepriklausomai (nederinant su antrąja) ~50% atvejų, tuo tarpu antroji yra 99% atvejų derinama su pirmojo tipo rekreacija.
2.5.1 rekreacijos gaivinantis metu, darbuotojas yra atsakingas už gaiviųjų gėrimų įvedimą į organizmą. Ši rekreacijos forma dažnai derinama su kitomis tiek aktyviomis, tiek ir pasyviomis poilsio formomis. Suderinta su pasyviąja poilsio forma, rekreacija gaivinantis automatiškai ir negrįžtamai ją perkvalifikuoja į aktyvią. Darbuotojas turi teisę rinktis iš šių gaiviųjų gėrimų:
2.5.1.1 vanduo. Skirtas daugiausia moteriškos lyties darbuotojų rekreacijai. Į organizmą įvedamas pripilant tuščią stiklainį tiesiai iš šaltinėlio arba prie šaltinėlio pripildžius didelius plastikinius bambalius,į organizmą įvedamas tiesiai iš kakliuko jau laukuose.
2.5.1.2. vynas. Privalo būti rūpestingai supilstytas į plastikinę 2 – 2,5 litrų talpos tarą. Darbuotojas, siekdamas dienos eigoje ilgiau išlaikyti motyvaciją ir darbo efektyvumą, yra asmeniškai atsakingas už šio gaiviojo gėrimo vėsinimą, patalpinant jį į šaltinėlio vandenį Darbuotojas atsako už rizikų valdymą ir privalo budriai stebėti Baltaakius Smagurius**. Vynas gali būti derinamas su kitomis aktyvaus ir pasyvaus poilsio formomis: siekdamas išvengti Baltaakių Smagurių padaromos žalos, darbuotojas pasilieka teisę vyno atsargas pasiimti su savimi į laukus, kur įsipareigoja jį saugiai padėti į pavėsį. Patogi ir ranka pasiekiama gaiviojo gėrimo dislokacija suteikia darbuotojui lankstumo priimant sprendimus ir teisę vyną derinti su kitomis poilsio formomis. Vynas įvedamas į organizmą briaunuotos stiklinės pagalba, prieš tai stemplę pramankštindamas trumpu tostu. Darbuotojas privalo mokėti efektyviai valdyti laiką, todėl tosto pabaigą ir briaunuotos stiklinės turinio išnykimą plačiabrylėje poilsiaujančio darbuotojo gerklėje privalo skirti iki 0,5 sekundės.
Raudonskruostis vyno buteliukas tingiai vartosi šaltinėlio pursluose
2.5.1.3 alus. Dėl nenumatytų priežasčių (suaktyvėjęs Baltaakių Smagurių nerštas, spragos tiekimo grandinės planavime, pernelyg aktyvus derinimas su kitomis poilsio rūšimis dienos eigoje ir pan.) išsekus vyno atsargoms ir esant poreikiui tęsti rekreaciją gaivinantis, darbuotojas privalo nedelsiant imtis proaktyvių veiksmų susidariusiai kliūčiai pašalinti. Kompetentingos darbuotojų tarybos sprendimu skiriamas ir į artimiausią parduotuvę siunčiamas Šauklys. Komisija įsipareigoja Šaukliu skirti asmenį, kuris: nėra Baltaakis Smaguris, geriausiai arba vis dar valdo kojas, turi nepriekaištingą kredito istoriją (kaimo parduotuvėlėse gėrybės įgyjamos kreditan, todėl Šauklys suteptu munduru gali nieko nepešti – aut.past.). Komisija pasilieka teisę Šaukliu skirti mažiausiai tą dieną besiilsėjusį darbuotoją – moksliškai įrodyta, kad tokie darbuotojai geriausiai atitinka visus tris keliamus kriterijus. Alus įvedamas į organizmą šaltoje būsenoje, tiesiai iš standartinio 2,5 litro plastikinio butelio kakliuko (jokiu būdu negalima bandyti panaudoti alaus įvedimui į organizmą briaunuotos stiklinės – legendos byloja, kad toks poelgis akimirksniu atima vyriškumą net ir iš plaukuočiausias nugaras turinčių vyrų – aut. past.).
2.5.1.4 Jos Didenybė Čiačia– gaiviųjų gėrimų karalienė! Darbuotojas įsipareigoja į darbą ją rūpestingai atsinešti šiltame užantyje. Išpilstymas: 0,5 litro Borjomi ar kokio kito mineraliniu vandens buteliukas. Moksliškai įrodyta, kad kepinant 40 laipsnių karščiui, bet koks troškulys čiačios pagalba gali būti įveikiamas per 15-20 minučių. Dėl tokio nepaprasto šio gėrimo efektyvumo (įvedus net nedidelį kiekį į organizmą, 60 laipsnių amplitudės ugnies frontas ima kovoti su troškuliu ir laimi triuškinamai), darbuotojas asmeniškai įsipareigoja vengti peržengti troškulio numalšinimo ribą, už kurios visas tokio darbuotojo likusios darbo dienos laikas persikvalifikuoja į aktyvaus poilsio formą, aprašytą 2.1 darbo nuostatų punkte. Atsitikus aukščiau aprašytam, darbuotojas pasilieka teisę kokybiškai baigti poilsį gulomis pavėsyje, iki kaip reikiant pailsėjęs išgirs karčią tiesą iš viršininko. Čiačia į organizmą tradiciškai įvedama stikliuko pagalba***, neretai prieš tai suminkštinus gerklės audinius tostu.
2.5.2 rekreacija maitinantis yra aktyvi poilsio forma, į kurią darbuotojas teisę įgyja apie 12 valandą dienos. Visas kolektyvas privalo susiburti vienoje vietoje. Rekreacija vyksta susėdus ant suoliukų, po medžiais, sugulus ant žolės. Kiekvienas darbuotojas atsakingas už asmeninį indėlį į bendrą stalą. Dažniausiai tai – sūris, duona, kukurūzų paplotėliai, šviežios, keptos ir marinuotos daržovės, kepti ar virti kiaušiniai, mėsa, žuvis, chačapuriai ir t.t. ir pan.****
3. Darbuotojui išanalizavus save ir priėjus išvados, kad šiandien dirbti jis nenori, darbuotojas pasilieka teisę vietoje darbo tą dieną rinktis tobulinimosi kursus: prisijungti prie pakelėje darbo ieškančių Budriųjų tupikų ir išgerti su jais gaiviųjų gėrimų arba sutrenkti šachmatų partiją autobusų stotelėje su Perspektyviųjų ryklių komanda. Darbuotojas įsipareigoja valdyti rizikas ir tobulintis viršininko tolerancijos ribose. Ribą peržengus, darbuotojas privalo elgtis pagal 1.2 nuostatų punktą.
Pasyvusis poilsis biuro sąlygomis, užfiksuotas statybinių prekių parduotuvės administracijoje
4. Darbuotojas turi teisę ir pareigą viršininką iš Europos laikyti blogu viršininku. Blogas viršininkas negali būti geru viršininku, nes: yra silpnas rėksnys, nemoka grėsmingai suraukti antakių, prisigalvoja visokių ten taisyklių, greitai pavargsta stovėti ir stebėti dirbantį darbuotoją, nesupranta kartveliškai, šneka kostmosus apie kokybę, atsakomybę bei kitus demonus ir, kas baisiausia – DIRBA PATS! Dar europietis viršininkas yra kvailas ir nežino kaip viskas turi būti, todėl darbuotojas pasilieka teisę:
4.1 bet kuriuo metu išsiderėti palankesnes darbo sąlygas. Darbuotojui pastebėjus, kad darbo sąlygos jo nebetenkina – turi teisę sabotuoti jas. Derybose darbuotojas privalo naudoti šį argumentą: pradžioje tartasi buvo dėl visai kitokių sąlygų. Viską pateikti darbuotojas privalo 6 punkte išdėstytu būdu. Deramasi gali būti dėl šių sąlygų:
4.1.1 didesnis darbo užmokestis. Darbuotojui pajutus, kad sutartas atlygis jo nebetenkina, jis pasilieka teisę reikalauti padidinti atlygį, nepriklausomai prieš kiek valandų ar dienų sutarė dėl esamo.
4.1.2 ilgesnis nei sutarta darbo atlikimo terminas. Pavykus išsidėrėti ilgesnį terminą, darbuotojas pasilieka teisę prašyti papildomo atlygio už tiek dienų, kiek buvo pratęstas terminas.
4.1.3 jei atlygio dydis ir/ar terminas yra užfiksuoti sutartyje ir pasirašyti, darbuotojas pasilieka teisę bet kada savo nuožiūra sutarties atsisakyti, argumentuodamas kaip nurodyta punkte 4.1.
4.2 laužyti darbo inventorių ir kitaip jo nesaugoti. Blogas viršininkas yra kvailas ir turi daug pinigų, todėl, darbuotojui paprašius, darbdavys privalo nupirkti naują – geresnį - įrankį. Blogam viršininkui nereikalaujant grąžinti sugadinto įrankio, darbuotojas pasilieka teisę net ir nesugadintus įrankus vertinti kaip sugadintus ir savo nuožiūra juos utilizuoti. Blogam viršininkui paprašius susimokėti už piktybiškai sugadintą turtą, darbuotojas privalo pagal punkto nr.6 instrukcijas grakščiai išeiti į punktą nr.3.
4.3 kadangi blogas viršininkas - kvailas, darbuotojas, išklausęs užduotį ir nurodymus kaip ją atlikti, turi teisę, blogam viršininkui ištirpus paparčių jūroje, padaryti darbą taip, kaip pačiam darbuotojui atrodo teisinga.
5. Darbuotojas įsipareigoja visą laiką skatinti blogo viršininko tobulėjimą, nuolat bandydamas jo ribas:
5.1 vėluoti į darbą. Darbuotojas privalo demonstruoti užsispyrimą bei tvirtą stuburą ir net sulaukęs pastabų – vėluoti toliau. Net sulaukęs pastabų – vėluoti toliau. Blogam viršininkui paprašius darbuotojo į darbą nebeateiti, darbuotojui rekomenduojama elgtis atsižvelgiant į 6 punkto nuostatas.
5.2 greitai adaptuotis besikeičiančioje aplinkoje, t.y. jeigu blogas viršininkas darbuotojui nusišypsojo ar buvo su darbuotoju malonus – visas blogo viršininko kada nors darbuotojo adresu išsakytas kritiškas pastabas ir nurodymus, kaip ištaisyti klaidas, darbuotojas turi teisę laikyti negaliojančiomis, t.y. gauti papildomą gyvybę. Jei reikalavimai ir priekaištai iš blogo viršininko lūpų nuolat kartojasi ir nėra atmiežiami maloniu elgesiu ar šypsena, darbuotojui rekomenduojama žr. punktą nr.6.
6. Kovodamas už orias ir darbui tinkamai atlikti reikalingas sąlygas, darbuotojas visada privalo rėkti (arba: šaukti, klykti, riaumoti) .
6.1 jeigu punkte 6 išdėstyti nurodymai neveikia arba veikia nepakankamai efektyviai, darbuotojui rekomenduojama:
6.1.1 mėtyti po ranka pasitaikiusius daiktus, spardyti ant žemės gulinčius lengvesnius, efektingai į tolį skriejančius objektus.
6.1.2 grasinti blogam viršininkui susidorojimu ir smurtu, o jo turtui – sunaikinimu (padegimas, sulaužymas ir pan.).
6.2 tais atvejais, kai darbuotojas žino ar nutuokia, kad kovodamas už orias darbo sąlygas ir reikalingas jam atlikti priemones yra neteisus – privalo nedelsiant žiūrėti ir vykdyti punktą 6, kol žinojimas dings.
7. Jeigu darbas ima trukdyti poilsiui – velniop tokį darbą. Darbuotojas turi prigimtinę teisę atsukti darbdaviui nugarą, efektingai mostelėti ranka į horizonte dunksančius kalnus ir išeiti iš darbo. Skurdui pažvelgus į akis, darbuotojas pasilieka teisę vadovautis 5 punkto nuostatomis ir bet kada pareikalauti darbdavio grąžinti jį į buvusias pareigas.
________________________________________________________
*viršininkas – tai toks solidus ir rimtas vadovo protėvis, dvelkiantis skulptūros keturi komunarai rimtimi, kuriam pavaldinys turi besąlygiškai paklusti. Viršininkas dažniausiai būna surauktais antakiais ir yra piktas bei nuolat stebi darbuotojų darbą. Daug rėkia, kai aptinka kažką daromą blogai ir būna geras kai nieko blogo neaptinka. Jei viršininkas pajuokauja – reikia labai juoktis, todėl visada yra svarbu suprasti, kada viršininkas pajuokavo. Viršininkui pataikaujantis darbuotojas visada yra viršininko labiau mylimas. Viršininkas išmano viską geriau už likusius, nes jis yra valdžia, o valdžia visada viską žino geriau, todėl darbuotojui apie nieką galvoti nereikia - viršininkas visada parodys jam pirštu, ką pastarasis daro blogai. Kol viršininkas pirštu nerodo – reiškia dirbi gerai. Net jei viršininko nėra šalia.
** Baltaakis Smaguris – darbuotojas, it juodvarnis rėžiantis sparną aplink šaltinėlį ar kokią kitą vyno butelio dislokacijos tašką, susiklosčius palankioms aplinkybėms (aplaidumas ir netinkamas rizikų valdymas iš vyno savininko pusės), įgudusiu judesiu truktelinčius gurkšnelį/kitą iš butelių. Labiausiai troškulio kamuojamų Baltaakių Smagurių gurkšnelis gali siekti 1,5-2,5 litro. Žinia, kolektyvas pasilieka sau teisę teisę tokio elgesio netoleruoti ir taikyti iš darbo kultūros orbitos per šviesmečius nutolusius metodus jam užkardyti. Todėl Baltaakiai Smaguriai dažniausiai esti nepaprastai budrūs ir atsargūs, neretas maskuojasi draugiško kolegos šydu.
***Aktyviausieji poilsiautojai (dažniausiai tai – Baltaakiai Smaguriai) čiačios įvedimą į organizmą supaprastina, drąsiai atmesdami stikliuko egzistencijos teoriją. Kai kurie žmonės šneka, tokį dozavimo būdą padedant per pusvalandį be jokių įdegio kremų veido odą patamsinti 5-7 spalviniais tonais.
****Neslėpsiu, pats labai mėgstu prisėsti šalia vietinių ir prisijungti prie jų šioje poilsio formoje. Neslėpsiu ir dar daugiau – viskas čia taip skanu, kad aš šios poilsio formos nekantriai laukiu kiekvieną dieną. Na, ir žinoma saikingai (nusižengian gėrimo įvedimo į kūną laiko terminui) suderinus ją su 2.5.1.2 punkte aprašyta kita rekreacijos rūšimi, tokia diena patenka tarp tų, kurias atsiminsi dar ilgai. Kaip jau tikriausiai dauguma jūsų nuspėjote, maitinimasis vyksta visiems jo dalyviams klegant ir juokiantis, kartais dar ir dainuojant.
Tomas